Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija. Nuo 2024 metų, įgyvendinant žiedinės ekonomikos direktyvų reikalavimus, biologinės atliekos (žaliosios ir maisto atliekos) turės būti atskiriamos susidarymo vietoje ir renkamos atskirai arba kompostuojamos namų ūkiuose, patikino ir Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė konferencijoje „Maisto atlieka – žaliava !?!“, vykusioje vasario 24 d.  Karališkoje senojoje kibininėje.

Konferencijos svečius ir dalyvius pasveikino Trakų rajono savivaldybės mero patarėja Jovita Sajavičienė. Konferencijos svečiai – pranešėjai ir Alytaus, Trakų, Prienų rajonų, Elektrėnų savivaldybių atstovai: savivaldybių administracijų darbuotojai, seniūnijų seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, VVG valdybų nariai, verslininkai, mokytojai, moksleiviai.

Ši konferencija tai įvadinė  teritorinio  projekto  „Maisto atlieka – žaliava !?!“ (44TT-KV-22-2-04958-PR001) dalis, todėl ir pavadinta tuo pačiu pavadinimu.  Jos tikslas – pristatyti bendrą atliekų rūšiavimo kultūrą, pereinant prie maisto atliekų rūšiavimo.

Teisinę bazę, reglamentuojančią maisto atliekų tvarkymą, esamą situaciją Lietuvoje, geruosius užsienio pavyzdžius pristatė V. Slavinskienė.  Atliekų politikos grupės vadovė priminė, kad  iki 2030 metų turėsime pasiekti ambicingus direktyvose numatytus žiedinės ekonomikos tikslus – bent 60 % komunalinių atliekų turės būti pakartojamai naudojamos arba perdirbtos ir sąvartyne negalima bus šalinti daugiau nei 5 % komunalinių atliekų nuo 2030 m., o nuo 2027 m. biologinės atliekos, patekusios į mišrių komunalinių atliekų srautą, sukompostuotos arba anaerobiškai apdorotos ir naudojamos sąvartynų perdengimui, nebus užskaitomos kaip perdirbtos. Taip pat pasidalijo Tauragės rajono geruoju pavyzdžiu. Dar nepakeitus teisės aktų dėl mažesnio vietinės rinkliavos mokesčio skaičiavimo, savivaldybė ėmėsi iniciatyvos mažinti kompostuojantiems gyventojams šį mokestį. Tauragės miesto vietinės rinkliavos mokėtojai, vadovaudamiesi Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo taisyklėmis ir pateikę UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui Kompostavimo deklaraciją, moka 20 procentų mažesnę vietinę rinkliavą. Diskutavo su seniūnais, koks galėtų būti jų vaidmuo rūšiuojant atliekas.

Savo įžvalgomis pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkės prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir dr. Aistė Čapienė.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. žmonių. Mokslininkai teigia, kad maisto paklausa gali padidėti 2 kartus. Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė panešime „Mažiau išmesto maisto – lengviau Planetai“ teigė, kad jeigu maistą vartotume taip, kaip dabar, reikėtų smarkiai plėsti dirbamos žemės plotus ir sunaudoti gerokai daugiau vandens, kuro ir kt. išteklių, tačiau  yra kita išeitis – mažinti maisto švaistymą, nes iššvaistome tiek maisto (apie 1,3 mlrd. tonų per metus), kad užtektų pamaitinti apie 3 mlrd. žmonių.

Dr. A. Čapienė jau programoje tarsi klausė mūsų,  ar gali būti tvarus vartojimas? Klausydamiesi pranešimo, mes patys savęs klausėme, negi kasdienis vartojimas vis dar stipriai priklauso nuo patogumo, įpročio, pinigų vertės, asmeninių sveikatos problemų ir t.t.  Kokia turi būti motyvacija keisti savo elgseną?

Motyvacija gali būti ir tai, kad maisto atliekos yra vertingas išteklius, iš jų gaminama žaliava biodujoms ir biodegalams, gaminamas kompostas. Apie tai kalbėjo maisto atliekų perdirbėjai.

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas  papasakojo apie centro veiklą.  Pasak direktoriaus,   kas nerūšiuoja, tas netaupo pinigų. Maisto atliekos sudaro apie 40 proc. visų komunalinių atliekų. ARATC pirmasis  Lietuvoje (jau 2018 m.) pradėjo perdirbti maisto atliekas, gaminti kompostą.  Centro vadovas teigė,  kad visose   savivaldybėse, kuriose  rūšiuojamos maisto ir virtuvės atliekos, atliekų surinkimo kaštai  akivaizdžiai sumažėjo, atpigo logistika.  Centro vadovas atkreipė dėmesį, kad maisto atliekos – tai ne tik maisto ir jo produktų likučiai, bet ir įvairios biologiškai suyrančios virtuvės atliekos: popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kavos, arbatos tirščiai, riebaluotas popierius, kambariniai augalai ir jų dalys.

UAB „Green genius“ įsikūrusi visai šalia – Ąžuolinės kaime Elektrėnų savivaldybėje. Atsinaujinančios energetikos bendrovę, veikiančią 8 ES šalyse,  pristatė  Arvydas Noreika, biodujų žaliavų tiekimo vadovas,  ir Justina Šeduikė, žaliavų projektų vadovė. Čia taip pat perdirbamos maisto atliekos. Bendrovė dirba su miestų verslo centrais, kur surenka kavos tirščius, kitas maisto atliekas.  Būtent iš surinktų kavos tirščių pagaminta elektros energija praėjusiais metais buvo apšviestos didžiosios Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės ir kiti miestų objektai. Lietuvoje 11 biodujų jėgainių valdanti „Green Genius“ gamina elektros ir šilumos energiją perdirbdama ne tik augalinės, bet ir gyvūninės kilmės bioskaidžias atliekas bei 2-os ir 3-os kategorijos šalutinius gyvūninius produktus. Netoli Vievio veikianti bendrovės jėgainė yra viena moderniausių Baltijos šalyse, čia 2019 m. pastatyta ir nauja atliekų perdirbimo linija.

Trakų seniūnijos seniūnė Vilma Puišienė papasakojo apie Trakų rajono savivaldybės švietimo įtaigų dalyvavimą akcijoje „Naudoto aliejaus kelias“.

Įgyvendinant kitas šio projekto veiklas bus lankomasi vietose ir bus galimybė pamatyti, kaip perdirbamos virtuvės ir maisto atliekos.

Konferencija organizuojama įgyvendinant teritorinį projektą „Maisto atlieka – žaliava !?!“  Nr. 44TT-KV-22-2-04958-PR001. Koordinatorė – Trakų krašto vietos veiklos grupė, partnerės – Alytaus ir Prienų rajonų vietos veiklos grupės, Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų miesto vietos veiklos grupės.

Projekto vadovė Alvyda Kazakevičiūtė-Staniunaitienė