Kuriami „Dzūkijos piliakalnių kelio“ produktai

Įgyvendinant teritorinį projektą „Dzūkijos piliakalnių kelias“ (Nr. 44TT-KV-18-1-03519-PR001), Trakų krašto, Prienų rajono savivaldybės, Alytaus rajono savivaldybės, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos (Dzūkijos VVG) vietos veiklos grupių teritorijose atrinko po keturis piliakalnius, pagrindinius atspirties taškus. Šiuo metu renkami piliakalnių globėjai ir kuriami piliakalnių produktai.

„Kelio piliakalniai“

Alytaus rajono savivaldybės vietos veiklos grupė į „Kelią“ pasiūlė Poteronių piliakalnį (Alovės seniūnija), Punios piliakalnį, dar vadinamą Margio kalnu (Punios seniūnija), Butrimonių miestelį garsinantį Gerulių piliakalnį ir Pivašiūnus puošiantį – Pivašiūnų.

Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija (Dzūkijos VVG) į „Kelią“ įtraukė Prelomciškės (Teizų seniūnija), Rudaminos (Rudaminos mst.), Šlavantų (Veisiejų sen.) ir Paveisininkų (Kapčiamiesčio sen.) piliakalnius.

Prienų rajono savivaldybės vietos veiklos grupė galėjo teikti tik tuos savo teritorijos piliakalnius, kurie patenka į Dainavos kraštą, t. y. Dzūkijos regioną. Tai Stakliškių seniūnijoje esantys du piliakalniai – Stakliškių ir Lepelionių, bei du besipuikuojančius Jiezno seniūnijoje – Pelekonių ir Paukščių.

Trakų krašto vietos veiklos grupės teritorijoje atrinkti šie piliakalniai: Aukštadvario arba dar vadinamas Pilaitės (Aukštadvario sen.), Mošos, turintis dar du vardus – Naujasodžio ir Kazokų kalnas, (Aukštadvario sen.), Strėvos (Trakų sen.), Stirnių (Lentvario sen.).

Kiekvienas iš šių šešiolikos piliakalnių bus globojamas, t. y. turės kontaktinį asmenį ar organizaciją, kur bus sukaupta visa informaciją apie „piliakalnio produktą“.

Kas tie globėjai ir piliakalnių produktai?

Projekte numatyta, kad kiekvienas „Kelio“ piliakalnis turėtų savo globėją ir būtų sukurtas piliakalnio produktas.

Piliakalnio globėjas – tai simbolinis pavadinimas. Žodžio „globėjas“ nereikia suprasti tiesiogiai. Tai nereiškia, kad jis turės šienauti žolę ir rinkti šiukšles. Piliakalnių globėjai viešintų piliakalnius kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Jie pristatytų vietiniams gyventojams ir turistams vietos produktus, amatus, pramogas  – viską, kas yra šalia piliakalnio ir jo kelyje. Tokiais globėjais gali būti bendruomenė arba gyventojų grupė, įstaiga ar organizacija, kaimo turizmo sodyba ar kitas verslo subjektas, veikiantys arčiausiai parinkto piliakalnio.

Piliakalnio globėją labiau tiktų pavadinti jo viešintoju arba animatoriumi.

Projekto įgyvendinimo metu, globėjas tarsi tampa atsakingu už piliakalnio produkto sukūrimą. Nuo to sukurto produkto ir priklausys, kiek parinktas piliakalnis ir jo apylinkės bus populiarūs turistams, kaip vietiniai gyventojai  bus įtraukti į turizmo plėtrą, kiek patrauklūs maršrutai.

Piliakalnio produktą turėtų sudaryti: istorija ar legenda, patiekalas, amatas, suvenyras, pramoga (vasarą ir žiemą).

Edukacijų savaitės

Kovo–balandžio mėnesį kiekvienoje VVG bus organizuojamos edukacijų savaitės, skirtos Dzūkijos regiono gyventojams supažindinti su savo regiono amatais. Visi dzūkai, bet kiekvienoje VVG pristatomi vis kiti dzūkų amatai. Visi projekto dalyviai, „kelio“ atstovai, prieš atrinkdami savo piliakalnio produktą turėtų žinoti, koks gi tik šiam kraštui  būdingas amatas, suvenyras, pramoga. Kiekviename krašte skirtingų sričių amatininkai organizuos edukacijas visų VVG dalyviams.

Sukūrus kiekvieno piliakalnio produktą bus galima sudaryti maršrutus ir organizuoti bandomąsias keliones ir maratonus. Nebūtinai produkto visos sudedamosios dalys turi būti išskirtinės, tačiau ties kiekvienu objektų turime atrasti 16 skirtingų „vinukų“, kurie trauktų vienu kartu aplankyti visus piliakalnius.

Trakų krašto VVG informacija