Alytaus rajono vietos veiklos grupė (toliau – VVG) 2022 m.  – 2023 m.  parengė   naują  vietos plėtros strategiją „Alytaus rajono ir Birštono savivaldybių kaimiškosios teritorijos bendruomenių inicijuota vietos plėtros strategija 2023 – 2029 metams“, kuri skirta 2023 – 2027 m. ES  finansavimo laikotarpiui.  Nauja strategija parengta  partnerystėje ir skirta Alytaus rajono savivaldybės ir Birštono savivaldybės  teritorijos kaimiškosios dalies teritorijų registruotiems ir veiklą  vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

VVG kūrimosi istorija  prasideda nuo 2008 m. gruodžio 8 d., kuomet keturi steigėjai, atstovavę ekonominius – socialinius partnerius –  Daugų miesto bendruomenės visuomeninė organizacija „Daugų kraštas“,  Alovės bendruomenės organizacijos „Susiedai“, atstovavęs verslą – Algimanto Žemaičio ūkininko ūkis, atstovavusi vietos valdžią –  Alytaus rajono savivaldybė pasirašė  Steigimo sutartį.

VVG oficialiai  buvo įregistruota 2009 m. kovo 4 d. Juridinio asmens kodas – 302311273, teisinė forma – asociacija. VVG yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis, nesiekiantis naudos sau juridinis asmuo. Nuo įsteigimo VVG veikė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, o 2015 m. rugpjūčio 27 d. VVG visuotinio narių rinkiminio susirinkimo nutarimu buvo pakeisti VVG įstatai,  po įstatų įsigaliojimo, nuo  2015 m. rugsėjo 11 d. VVG  veikia Alytaus rajono savivaldybės ir Birštono savivaldybės  kaimiškoje teritorijoje, Birštono seniūnijoje.

VVG tikslas – dalyvauti įgyvendinant VVG teritorijos plėtros tikslus ir tenkinti VVG teritorijos gyventojų bei jų bendruomenių poreikius ir skatinti krašto socialinę, ekonominę gerovę. Asociacija veikia vadovaudamasi LR Konstitucija, LR civiliniu kodeksu, LR asociacijų bei kitais įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei VVG įstatais. VVG atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už VVG prievoles. VVG turi teisę sudaryti įvairias sutartis, įsigyti ar nuomoti turtą, steigti įmones, užmegzti tiesioginius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, dalyvauti kitoje veikloje, kuri atitinka VVG tikslus ir neprieštarauja LR įstatymams.

Pagrindas praplėsti VVG veiklos teritoriją buvo Birštono vietos veiklos grupės kreipimasis į VVG. 2015 m. vasario 4 d. Birštono VVG (toliau – Birštono VVG) visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 01 priimtas nutarimas, kad VVG ir Birštono VVG rengtų bendrą vietos plėtros strategiją (toliau – VPS). Bendros VPS su Birštono VVG rengimui, VVG teritorijos išplėtimui bei parengtai bendrai VPS pritarė VVG visuotiniai narių susirinkimai, vykę 2015 m. kovo 19 d. protokolu Nr. 8, 2015 m. rugsėjo 22 d. protokolu Nr.10. Šiems VVG veiksmams, nutarimams pritarė Birštono bei Alytaus rajono savivaldybių tarybos. Išplėsti VVG teritoriją paskatino ir „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams“, kuriose išdėstytos nuostatos, kad bendruomenių inicijuota vietos plėtra (toliau – BIVP) skiriasi nuo įprastų pagal principą „iš viršaus į apačią“ taikomų metodų ir, kad tikslinės BIVP vietovės nebūtinai turi atitikti iš anksto nustatytas administracines teritorijų (savivaldybių) ribas.

Strategijos rengimo metu VVG registracijos vieta – Pulko  g. 21, Alytus, o  VVG buveinė – Naujoji g. 48, Alytus.

VVG valdymo schemą sudaro VVG aukščiausiasis valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas, kolegialus organas – VVG valdyba ir vienasmenis valdymo organas – VVG pirmininkas. VVG veiklą administruoja VVG administracija.

2023 m. gegužės 30 d. duomenimis  VVG registruota 61 narys. Kolegialaus VVG valdymo organas sudarytas iš 12 VVG valdybos narių.

Buvo organizuojamos informacinės akcijos – susitikimai – apklausos „PasiTarkime dėl naujos strategijos“ su

Alytaus rajono ir Birštono savivaldybių bendruomenėmis. VVG keliavo per VVG teritorijos savivaldybes ir

susitiko su vietos valdžia – savivaldybių atstovais, verslininkais, senjorais, neįgaliaisiais, jaunimu, poreikius

pristatė VVG nariams visuotiniame narių susirinkime. Susirinkimai vyko seniūnijose, įvairiose organizacijose bei VVG patalpose iš viso 14 susitikimų, kuriuose dalyvavo 228 suinteresuotų kaimo gyventojų ir vietos organizacijų atstovų.

Buvo vykdoma kaimo gyventojų ir vietos organizacijų atstovų anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 591 respondentas. Taip pat VVG teritorijos gyventojai buvo kviečiami į kassavaitinius nuotolinius 1 val. pasitarimus „PasiTarkime dėl naujos strategijos“. Šiuose renginiuose galėjo dalyvauti visi norintys iki momento kol bus baigtas rengti naujos strategijos projektas.

VVG 2023 m.  gegužės 30 d., vadovaudamasi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 strateginio plano (toliau – Strateginis planas) priemonės „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (LEADER)“ taisyklėmis,  Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽUM (toliau – Agentūra) pateikė parengtą „Alytaus rajono ir Birštono savivaldybių kaimiškosios teritorijos  bendruomenių inicijuotos  vietos plėtros strategiją 2023 – 2029 metams“ (toliau – VPS) paraišką (toliau  – paraiška) vertinimui.

Šios strategijos išskirtinumas, tai  kad ji yra  teminė ir jos tema –  „Geriausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas gyventojų sveikatai stiprinti ir turizmui vystyti“.

VVG teritorija išsiskiria kraštovaizdžio savitumu, gamtinių ir kultūrinių kompleksų unikalumu, saugomų teritorijų tipų gausa (Dzūkijos nacionalinio parko dalis, Žuvinto biosferos rezervato dalis, Metelių regioninio parko dalis, Nemuno kilpų regioninio parko dalis), kultūrinio paveldo objektais ir kultūros renginiais. Svarbiausias kraštovaizdžio komponentai yra 64 ežerai ir Nemunas, kurio vingiavimas yra unikalus hidrografinis reiškinys visoje Europoje ledyno suformuotoje zonoje. Kažkada ši upė buvo svarbus vandenskelias, maitintojas, tautos gynėjas. Dabar Nemunas turistinių VVG teritorijos išteklių šaltinis, neatskiriamas kraštovaizdžio elementas ir istorinės atmintiessaugotojas. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) ir Merkio baseinuose teka 60 kitų mažesnių upių ir upelių – tokių kaip Peršėkė, Dovinė, Varėnė, Verknė ir kt.

Didžiojoje VVG teritorijos dalyje vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai, smulkūs verslai. Nors ir gyvena mažiau palankiose ūkininkauti kaimuose, žemės ūkio veikla, ypač pirminė žemės ūkio gamyba, plėtojama intensyviai. VVG teritorija išsiskiria bendruomenių gausa ir aktyvumu, veikiančiomis aplinkosauginėmis, dalijimosi ir žiedinės ekonomikos iniciatyvomis. Bendruomenės vykdo edukacinę, švietėjišką, kultūrinę veiklą, planuoja perimti teikti įvairių viešųjų paslaugų, kurios užtikrintų vietos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą, atsirastų galimybės derinti su turizmo paslaugomis. Bendruomeninės organizacijos pradeda kurti bendruomeninius

verslus ir palaipsniui tampa darbdavėmis. Bendruomenės geba būti puikiomis vietos valdžios partnerėmis tiek telkiant vietos žmones, tiek įgyvendinat įvairaus pobūdžio projektus. VVG teritorija išsiskiria unikaliu pramogų verslo objektu – nuotykių parku „Tarzanija“, kurio paslaugų įvairovė didėja, siekiama minimalizuoti sezoniškumo problemą ir taip pritraukia daug lankytojų.

Vietos gyventojai, bendruomenės turi planų, gerų idėjų ir iniciatyvų apjungiant (juos integruojant) gamtos ir kultūros išteklius, bendradarbiaujant, laikantis LEADER principų plėtoti sveikatinimo ir turizmo paslaugas, įsitraukti ir dalyvauti tarptautiniuose Lėto turizmo, Šv. Jokūbo kelio, kuris veda į Santjago de Kompostelą bei kituose turizmo ir bendruomenės sveikatinimo tinkluose. Kūrybingai ir novatoriškai spręsti susikaupusias socialines (gyventojų, ypač jaunų, mažėjimas; bendruomenės senėjimas; darbo vietų kaime stoka; jaunimo užimtumo ir verslumo stoka; sveikatinimo paslaugų įvairovės ir kokybės stoka), kultūrines (nykstantys tradiciniai kaimai, papročiai, amatai; vartotojiškas požiūris į gamtą) ekonomines (mažai aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, mažos pajamos) ir aplinkosaugos problemas VVG teritorijoje.

Rengiant VPS įvykdyta anketinė VVG teritorijos gyventojų apklausa – tyrimas (VPS 9 priedo klausimynas).

Tyrime dalyvavo 591 respondentas – 393 moterys (66,5 proc.) ir 170 vyrų (28,8 proc.). Didžioji dalis

respondentų turėjo aukštąjį (47,2 proc.) ir aukštesnįjį (21,8 proc.) išsilavinimą. Respondentų pasiskirstymas pagal seniūnijas tolygus (9 priedas 4 lentelė). 37,4 proc. respondentų buvo jauni žmonės nuo 30 iki 49 metų, 28,4 proc. nuo 50 iki 59 m. , 22,2 proc. 60 ir daugiau (9 priedo 2 lentelė, 1 pav.). Absoliuti dauguma gyvena kaimuose, vienkiemiuose ir miesteliuose, nuosavame name ar bute. 15,1 proc. dirbo švietimo ir mokslo sektoriuje, 12,5 proc. – žemės ir miškų ūkyje, 11,0 proc. – savivaldos ir kitose biudžetinėse įstaigose, 10,3 proc. – prekybos ir kitose komercinėse srityse, 9,0 proc. – kultūros, sporto ir poilsio srityse (9 priedo 7 lentelė).

Daugiau nei pusę respondentų savo gyvenimo sąlygas vertino kaip geras (59,1 proc.) ir labai geras (14,4 proc.), penktadalis (20,8 proc.) patenkinamai. Pagal socialinę grupę prie kurios save priskiria respondentai pasiskirstė taip: 42,5 proc. gyvena normaliai/pasiturinčiai, 32,1 proc. gyvena gerai, o 5,4 proc. gyvena vargingai, 2,7 proc. vos gali išgyventi. Pagrindinės, 69 proc. respondentų pajamos, buvo darbo pajamos. Vietos respondentų nuomone opiausios yra kaimo gyvybingumo problemos: mažos gyventojų pajamos, spartus kaimo gyventojų senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, nedarbas, bloga infrastruktūra (keliai, apšvietimas, viešieji pastatai, vandentiekis ir nuotekos, kita), gyventojai susiduria su socialinėmis problemomis, kultūrinių, buitinių paslaugų trūkumu.

Tai koreliuoja su diskusijomis grupėse. Respondentų nuomone mažiausiai rūpesčių kelia neigiamas

vietovės įvaizdis, mažėjanti biologinė įvairovė ir aplinkosaugos problemos, stipri klimato kaita ir

išteklių brangimas, respondentai jaučiasi saugūs. Prie prioritetų, kuriems teiktų pirmenybę, kad ES ir

Nacionalinės paramos kaimui lėšos būtų kuo geriau investuotos buvo priskirta: 1) parama darbo vietų kūrimui; 2)paslaugų gyventojams (švietimo, kultūros, sporto, aplinkos tvarkymo ir pan.), ypač socialiai pažeidžiamoms grupėms, prieinamumo ir įvairovės didinimas; 3) bendruomeniškumą ir verslumą skatinančioms iniciatyvoms; 4) sveikatinimo priemonių (dviračiai, aktyvus sportas, sveika mityba, sveikatinimosi procedūros) diegimui ir infrastruktūros gerinimui; 5) projektams skirtiems vietos produkcijos perdirbimui ir realizavimui, viešosios infrastruktūros (viešieji pastatai, viešosios erdvės, transporto infrastruktūra ir pan.), parkų ir kitos žaliosios, turizmo ir viešosios infrastruktūros gerinimui; 6) palankesnių sąlygų pradėti veiklą žemės ūkio ir maisto, turizmo sektoriuose sudarymui; 7) prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtrai, jų naudojimo

skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse. Tai koreliuoja su diskusijomis grupėse.

Prie pagrindinių paslaugų, kurių labiausiai trūksta Alytaus r. VVG teritorijos gyventojų gyvenamojoje

vietovėje buvo priskirta net 10 paslaugų grupių. Respondentų nuomone labiausiai trūksta VVG teritorijoje 1) sveikatinimo procedūrų, vyresnio amžiaus asmenų ir sunkių ligonių priežiūros (slauga, medicinos paslaugos, aprūpinimas būtiniausiais pirkiniais), transporto (pavežėjimo) paslaugų (nuvykti pas gydytojus, į banką, į bažnyčią ir kita) (R44); 2) užimtumo ir laisvalaikio (kavinės, žaidimų aikštelės, paplūdimio ir pan.), jaunimo centro (jaunimo užimtumo) paslaugų, sporto centro paslaugų; 3) buitinių (kirpyklos, siuvyklos, pirties, drabužių ar avalynės taisyklos) paslaugų; 4) aplinkos tvarkymo (vejų priežiūros, medžių genėjimas); 5) gamtos turizmo paslaugų. Pagal paslaugas, 9 respondentai numatė ir įmones, kurios galėtų būti įkurtos VVG teritorijoje.

Respondentai ypač jaučia poreikį naujoms įmonėms – pagyvenusių žmonių priežiūros ir slaugos centras;

dienos centras pagyvenusiems ir neįgaliesiems; žemės ūkio produktų parduotuvė, turgelis; jaunimo centras (jaunimo užimtumo); sveikatos namai. Didžioji dalis (53,1 proc.) mano, kad reikėtų skatinti kurti kaimo vietovėse stacionarias paslaugas, 34,7 proc. pasisakė už mobilias.

Veiklos, kurių galėtų imtis kaimo bendruomenės: 1) ūkininkų gaminamos produkcijos pardavimas, amatininkų gaminių gamyba ir pardavimas; 2) pagalba vyresnio amžiaus žmonėms naudojantis internetinėmis paslaugomis, kompiuterine įranga, telefonais; 3) gamtos gėrybių, vaistažolių rinkimas, džiovinimas ir pardavimas; 4) kulinarinio paveldo, amatininkų gaminių produktų gamyba ir pardavimas; 5) pramogų organizavimo; 6) transporto paslaugos (neįgaliems, senyvo amžiaus, vienišiems, nepasiturintiems asmenims); 7) įvairios buities paslaugos gyventojams, turistams (apgyvendinimas, maitinimas, edukacinės programos, gido paslaugos).

Respondentai taip pat nurodė pagrindines kliūtis, kurios trukdo bendruomenei organizuoti verslą ar teikti savo nariams būtiniausias paslaugas – bendruomenė neturi finansinių išteklių ūkinei veiklai vykdyti; bendruomeninėms organizacijoms trūksta žinių ir paslaugų organizavimo patirties. Tai koreliuoja su diskusijomis grupėse. 38,1 proc. dalyvavusių apklausoje imtųsi smulkaus verslo. O kaimo jaunimo iki 40 metų situaciją pagerintų – jaunimo verslumo skatinimas, finansuojant jaunimo verslo iniciatyvas; galimybių jauniems žmonėms dirbti sudarymas (vaikų priežiūros organizavimas, pavėžėjimas ir pan.); jaunimo informavimas ir konsultavimas apie galimybes mokytis, kurti verslą ir pan; jaunimo įtraukimas į savanorišką veiklą, galimybė įgyti patirties stažuotėse užsienyje; laisvalaikio (kultūros, sporto, šokių ir pan.) praleidimo erdvių kūrimas; saugios gyvenamosios aplinkos kūrimas.

Atliktos gyventojų poreikių anketinės apklausos rezultatai buvo pristatyti visuotiniame VVG narių susirinkime 2023 m. balandžio 5 d. ir paskelbti viešai: https://alytausrvvg.lt/poreikiu-tyrimo-pristatymas/ .

Strategija paskelbta viešai http://alytausrvvg.lt/strategijos/2023-2029-m-vietos-pletros-strategija/ bei  buvo

pristatoma visuomenei 2023 m. gegužės 26 d.

VPS tvirtinta 2023 m. gegužės  26 d. visuotinio narių susirinkimo Nr. 22 metu.

Teminę  VPS  sudaro 7 priemonės:

VPS vertinimo ir paramos paskyrimo  laikotarpis truko  nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 24 d.

2023  m. spalio 27 d. VVG gavo Agentūros pranešimą Nr.BRK- 15134 „Dėl paramos skyrimo, kai nesudaroma paramos sutartis“, kuriuo VVG informuota, kad Lietuvos žemės ūkio ministro 2023 m. spalio 24 d. įsakymu  Nr.3D-695 „Dėl vietos plėtros strategijų, kurioms skiriama parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 strateginio plano (toliau – Strateginis planas) priemonę „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas dėl paramos skyrimo), informuoja, kad  VVG vietos plėtros strategijos įgyvendinimui paskirta parama iki 2 008 884,00 Eur (t. y. 85 proc. – iki  1 707 551,40 Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP), 15 proc. – iki  301 332,60 Eur  iš Lietuvos  valstybės biudžeto lėšų). Iki 20 proc. VPS  įgyvendinimo išlaidų skiriama VPS administravimo ir bendradarbiavimo išlaidoms.

Pažymėtina, kad teisės aktais reglamentuota, jog  vietos projektų vertinimo ir  administravimo procesai yra išskaidyti į 2 dalis.  Vietos  projektų kvietimus  ir  gautų vietos projektų naudos ir kokybės vertinimą organizuoja VVG, o vietos projektų tinkamumo  vertinimą, Projektų atrankos komitetų posėdžius  ir įgyvendinimo priežiūrą  vykdo Agentūra. Vietos projektų  vykdytojai pasirašys dvišales paramos sutartis su Agentūra.

Alytaus rajono vietos  veiklos grupės informacija