Projekto ,, Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose‘‘ mokymai Nemunaičio seniūnijoje

Vasariška šiluma ir rudens spalvomis žavintis Nemunaitis spalio 7 d. sukvietė projekto ,,Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose‘‘ mokymų dalyvius. Mokymų tema ,,Informavimas. Įvaizdžio formavimas. Paslaugų pristatymas‘‘. Mokymų pradžia -Nemunaičio seniūnijos administracinis pastatas ir Nemunaičio istorija.  Nemunaičio seniūnijos seniūnas Rimantas  Avižienis  supažindino su administracinio pastato patalpomis, jų pritaikymu visuomenės reikmėms, pateikė įdomių faktų apie lankomus miestelio objektus. Sužinojome, kad Nemunaičio miestelio pradžia mena 1387 metus, o  pirmieji gyventojai šiose vietovėse įsikūrę dar IV amžiuje. Žavėjomės  neogotikine trinave Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, klebono  A. V. Zelnio įrengta Lurdo grota. Aplankėme pranciškonų vasarnamį, vietos gyventojų vadinamą vienuolynu, pastatytą 1931-1933 metais. Šis statinys įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Vaikystės vasarų dienas daugeliui priminė pasivaikščiojimas po stovyklos teritoriją, keliaudami panemune stebėjomės didžiuoju gražuoliu Klebono akmeniu, pūpsančiu Nemune – šioje vietoje 1877 m. buvo įsteigta vandens matavimo stotis. Vieta parinkta kaip tik dėl čia pūpsančio didžiulio akmens.

Pakeliui – Danutės ir Gintauto  Žiginskų sodyba. Svetingas priėmimas ir nuostabaus, įspūdingo sodo lankymas. Gražu, įdomu, neįprasta, savita… Taip galima apibūdinti  šią lankytiną sodybą. Reikia pačiam pamatyti, išgirsti, kad galėtum suvokti, kokio darbštumo, kruopštumo, sumanumo reikia tokiam sodui sukurti ir prižiūrėti.

Miestelio centre – viešbutis keistu pavadinimu ,,Baimės namai‘‘. Kokia paslaptis slepiasi už šio viešbučio sienų? Siaubo išgyvenimas. Baimės namų valdytojas Evaldas Kazlauskas noriai pasakoja apie siaubo viešbučio pramogas, bet, kaip sakoma ,,Geriau vienąkart pamatyti, nei kelis kartus išgirsti‘‘. Išdrįsome pažvelgti baimei į akis… Įspūdinga. Jau trys objektai  Nemunaičio seniūnijoje aplankyti…

Ketvirta stotelė – Kęstučio Graževičiaus akvakultūros ūkis, įsikūręs  įspūdingame gamtos kampelyje. Šnekus  šeimininkas, tvenkiniuose nardantys upėtakiai, eršketai, lynai, šamai, rudeniškai skaisti saulė… Jei susitartumėte dėl apsilankymo iš anksto, dar ir rūkytos žuvies kvapas, anot šeimininko, kutentų nosį. Verta užsukti, tikrai verta.

Einorų kaime – Liudmilos Makselienės namai. Ragaujame šeimininkės kepamą įvairių skonių duoną ir klausomės kalbos apie sveiką gyvenseną. Asmenine patirtimi paremtas pasakojimas įdomus, pamokantis, skatinantis rūpintis sveikata pradėti šiandien – neatidėlioti rytdienai.

Paskutinis šių mokymų lankytinas objektas –  Dzūkijos arboretumas. Tai dendrologinė  kolekcija, kurioje yra  Lietuvoje ypatingai retų augalų. Tai dviskiltis ginkmedis, tridyglė gledicija, gelsvažiedis tulpmedis. Daugelį augalų matome pirmą kartą, todėl arboretumo savininkas ir įkūrėjas dendrologas dr. Laimutis Januškevičius ,,apipilamas‘‘ klausimais. Mokslininkas noriai dalijasi turimomis žiniomis ir akcentuoja, jog svarbu žinoti ne tik augalų ypatumus, bet ir įdėti dalelę savęs sodinant ir prižiūrint medelius. Įvairiais augalais ir medžiais apsodinta kalvota vietovė atvira visuomenei: priimamos ekskursijos, vedami pažintiniai seminarai.

Iš svetingų Laimučio Januškevičiaus valdų išriedame jau saulelei vakarop pasisukus.  Lėtai, neskubėdami, mėgaudamiesi puikiu oru, svetingais žmonėmis ir stebėdamiesi  savita jų veikla baigėme šios dienos mokymų programą. Ilgam prisiminimuose išliks nemunaitiškių svetingumas, darbštumas, meilė gyvenamajai aplinkai, žavės žmonių pastangos tenkinti dabarties kartos poreikius ir noras kažką gero palikti ateities kartoms.  O juk viena iš lėtojo turizmo filosofijų yra tvarus naudojimas ir aplinkos saugojimas.