Lėtojo turizmo autentiškumas Alytaus rajone Nemunaičio seniūnijoje

Projekto ,,Žydinti Lietuva’’ dirbtuvių ,,Vietovių įvaizdžio formavimas’’ vietovių atrankos konkurso rezultatai
2021 kovo 1
Alytaus rajono vietos veiklos grupė sveikina Jus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
2021 kovo 10

Lėtojo turizmo autentiškumas Alytaus rajone Nemunaičio seniūnijoje

Lėtasis turizmas – tai jauna turizmo rūšis, kuri gali būti apibūdinama kaip žmogaus gyvenimo būdas, paremtas darnaus vystymosi idėjomis. Šiai turizmo rūšiai aktualus sąlytis su gamta, poilsis, vietinės kultūros, gastronomijos pažinimas ir t.t. Svarbu atrasti lokalius paslaugų teikėjus, kurie nori ir gali prisitaikyti prie naujos turizmo krypties, jiems padėti ir taip vystyti lėtąjį turizmą Lietuvoje.

Šiandieninė situacija Lietuvoje, susijusi su viruso COVID-19 pandemija, reikalauja itin daug pokyčių ir turizmo sektoriuje. Mokslininkų prognozės nedžiugina, todėl daugumos žmonių atostogų planai bus sutelkti Lietuvoje. Lėtasis turizmas galėtų būti atspirtis lokaliems įvairių paslaugų teikėjams, kurie pakoregavę savo teikiamą paslaugą pagal lėtojo turizmo gaires, pritrauktų kuo daugiau gyventojų keliauti, poilsiauti Lietuvoje.

Alytaus rajono vietos veiklos grupė dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo projekte ,,Lėtos kultūros patirtys 2.00/CultTrips 2.00‘‘ ir teritorinio bendradarbiavimo projekte ,,Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“. Pagrindinis pastarojo projekto tikslas – skatinti vietos iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą, verslo, ekonomikos, kultūrinio verslumo ir turizmo plėtrą kaimiškose vietovėse. Projekto ,,Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose‘‘ įgyvendinimo vieta Alytaus rajone – Nemunaičio seniūnija.

Miškuose išsibarstęs Nemunaičio miestelis savo istoriją skaičiuoja ilgus šimtmečius. 1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras, pats  miestelis minimas nuo 1387 metų.

Vienas didžiausių Nemunaičio traukos objektų – Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. Tai neogotikinis statinys su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais, 3 navų vidumi, skliautuota, šventoriaus tvora su arkiniais vartais ir koplytstulpiais. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas ir pranciškonų vasarnamis, vietos gyventojų vadinamas vienuolynu, pastatytas 1931-1933 metais. Žinant, kad religinio turizmo potencialas yra didelis ir jis kasmet didėja, vis populiarėja autentiškų patirčių ir gyvenimo pusiausvyros paieška, tokius statinius turinčios vietovės orientuojasi į tam tikros rinkos vartotojų psichologinių poreikių patenkinimą ir yra populiarios.

Nemunaičio miestelyje yra į Kultūros vertybių registrą įtrauktas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Paminklą Nemunaityje buvo nuspręsta statyti dar 1936 m. Lėšas paminklui surinko ateitininkų ir Nemunaičio šaulių būrio organizacijos. 1939 m. vasarą paminklui skirta bronzinė skulptūra jau buvo nulieta, jos autorius – skulptorius Vincas Grybas. Dėl prasidėjusios sovietinės okupacijos paminklo statybos darbai sustojo.     Paminklas atidengtas 1990 m. vasario 16-osios dienos proga.

Gamtos, ekologiško turizmo mylėtojus domina versmė, trykštanti Lankų kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante. Nesunkiai randamos versmės vanduo šiek tiek melsvas, bekvapis ir beskonis. Jis neužšąla net ir žiemą, yra skanus, druskų koncentracija – 6 g/l. 1980 m. versmė paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu. Apie šiuos ir kitus Nemunaičio miestelio ir apylinkių objektus mielai pasakoja gidas Nemunaičio seniūnijos seniūnas Rimantas Avižienis.

Populiarėjantis gamtinis turizmas yra labai svarbus Lietuvai, ypatingai jos regionams. Lietuvoje yra nuostabios gamtinio turizmo vertybės – nacionaliniai ir regioniniai parkai, saugomi gamtos paveldo objektai, unikalūs kraštovaizdžiai.

Nemunaičio puošmena – Nemuno upė, kuri anksčiau miestelį buvo padalijusi į dvi dalis. Šiuo metu miestelis likęs tik vienoje Nemuno pusėje, o čia ant kranto įsikūręs išpuoselėtas lietuviškų „bonsų“ sodas – Danutės ir Gintauto Žiginskų sodyba. Tai vienos šeimos tvarkoma teritorija, kuri pasižymi kruopščiu darbu ir nuostabiai sutvarkyta aplinka bei formuojamaisiais lietuviškais medžiais. Išskirtinė aplinka, Nemunas ir atsidavimas darbui šią vietą paverčia neeilinių potyrių objektu ir tikrai atitinka lėtojo turizmo koncepciją.

Nemunaičio seniūnijoje dendrologų draugijos iniciatyva 1995 metais pradėtas kurti  Dzūkijos arboretumas.  Tuo­me­ti­nis Kau­no bo­ta­ni­kos so­do Den­dro­lo­gi­jos sky­riaus va­do­vas L. Ja­nuš­ke­vi­čius sa­vo so­dy­bo­je jau bu­vo surinkęs apie 400 sume­dė­ju­sių au­ga­lų rū­šių ir de­ko­ra­ty­vi­nių for­mų ko­lek­ci­ją, ku­ri bu­vo kau­pia­ma nuo 1978 me­tų. Ku­riant ar­bo­re­tu­mą bu­vo sie­kia­ma praturtin­ti pa­ly­gin­ti skur­džią šio re­gio­no introdu­kuo­tą den­drof­lo­rą, nes Pie­tų Lie­tu­voje kol kas netu­rėta nei bo­ta­ni­kos so­dų, nei ar­bo­re­tu­mų, ne­daug čia bu­vo ir se­nų­jų dva­rų par­kų. Kolekci­jos kur­tos pa­gal ekolo­gi­nį – de­ko­ra­ty­vi­nį principą: au­ga­lai bu­vo sodinami at­si­žvel­giant į jų de­ko­ra­ty­vi­nes ir architektūrines sa­vy­bes, kraštovaizdi­nius  žel­dy­nų kū­ri­mo ir for­ma­vi­mo principus bei vie­tos eko­lo­gi­nes ir mik­ro­kli­ma­ti­nes są­ly­gas.

Šiuo metu arboretumą sudaro du kolekciniai skyriai. Apie 200 kolekcinių augalų rūšių ir formų yra retos ir Pietų Lietuvos regione niekur daugiau neauginamos arba sutinkamos labai retai. Galima teigti, kad šis arboretumas – jo kūrėjo dr. Laimučio Januškevičiaus viso gyvenimo darbas. Tai išskirtinė vieta pažinčiai su augmenija, o ypač su žmogumi, kuris apželdino nemažą dalį Lietuvos parkų ir išleido ne vieną knygą apie juos. Ši vietovė demonstruoja žmogaus atsidavimą savo darbui ir kraštui. Arboretumas, jame saugomos retos augalų kolekcijos ir pats savininko pasakojimas yra ypatingas turtas ir patirtis.

Visame pasaulyje šiuo metu yra kuriamos strategijos, kaip plėtoti teritorijų kulinarinį identitetą ir skatinti regionuose tokius pasiūlymus, pagal kuriuos jų gastronomija ir išskirtinumai galėtų daryti didelę įtaką turistų apsisprendimui atvykti. Siekiama pritraukti gastronomijos turistus, kurie nori patirti vietos kultūrą, susipažinti su patiekalų ar produktų gaminimo tradicijomis ar išbandyti naują patirtį gaminant. Duonos kepimas – viena dažniausiai pasitaikančių edukacijų, o skirtingų skonių ir receptų duonos galima atrasti kiekviename rajone ar net kaimelyje. Tačiau Nemunaičio seniūnijoje Einorų kaime kepamos duonos išskirtinumą lemia trys komponentai – ją kepantis žmogus, išskirtinis receptas ir pasakojimas, kaip skirtingos kultūros susijungia duonos kepale.

Tai verčia suklusti. Tačiau ne tik duonos kepimas yra išskirtinis šios šeimininkės virtuvėje, bet ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas, kurį galima stebėti gyvai. Šis pavyzdys gali įkvėpti ne vieną žmogų pradėti puoselėti sveiką gyvenimo būdą. Produkcijos receptai paruošti, kuriama atskira virtuvė gamybai. Atvira  ir ukrainiečiams būdingą paprastumą spinduliuojanti  Liudmila Makselienė gali puikiai motyvuoti ir nukreipti žmones tinkama linkme. Ši veikla tikrai atitinka lėtojo turizmo principus, nes esminis objektas ne duona ar kiti receptai, bet pats žmogus, kuris sugeba dalintis gerąja patirtimi.

Nauja paslauga, įkurta Nemunaičio miestelio centre išnaudojant apleistą pastatą – hotelis ,,Baimės namai‘‘. Lietuvos kontekste tokio pobūdžio paslaugos populiarėja, tačiau tokio masto ir apimties – sutinkama gana retai. Miestelis mažas ir toks traukos objektas  žadina smalsumą ir vilioja lėtojo turizmo mėgėjus atvykti į Nemunaičio seniūniją. Baimės namų valdytojas Evaldas Kazlauskas noriai pasakoja apie siaubo viešbučio pramogas, bet, kaip sakoma ,,Geriau vienąkart pamatyti, nei kelis kartus išgirsti‘‘.

Dar vienas lėtojo turizmo mėgėjų lankytinas objektas Nemunaičio seniūnijoje – akvakultūros ūkis ,,Tvenkinio žuvis‘‘, kuriame vykdomi žuvų veisimo ir mailiaus paauginimo darbai. Ūkis daugiausia specializuojasi vaivorykštinių upėtakių priauginime ir veisime, žiemą organizuoja pramoginę upėtakių žvejybą. Tvenkiniuose auginami ne tik upėtakiai, bet ir kitos žuvys: eršketai, lynai, amūrai, margieji plačiakakčiai, šamai, starkiai.

Akvakultūros ūkio savininkas Kęstutis Graževičius puikiai išmano savo darbą ir, galima sakyti, tuo „gyvena“. Stebina ir pasirinkta vieta tokiam verslui, nes tvenkiniai iškasti vidury miško, savame kieme, įgyvendinant asmenines vaikystės svajones. Būtent šios savybės išskiria šį verslą iš kitų tokio tipo verslų. Įgyvendinta asmeninė svajonė, begalinė meilė savo darbui ir sukauptos žinios gali suteikti išskirtinę galimybę susipažinti su žuvininkyste, įgauti žinių, kurios, perteiktos asmeniškai, sukelia didesnes simpatijas ir motyvuoja kitus siekti savo svajonės, nebijoti kurti.

Lėtasis turizmas – tai darnumo idėjomis paremtas požiūris į keliones, pabrėžiantis ryšį su vietiniais žmonėmis, kultūra, maistu ir muzika, o kelionės yra skirtos augti ir mėgautis kartu išlaikant vietos bendruomenių ir aplinkos tvarumą. Tai ne tik naujas madingas būdas keliauti, tai – mąstysena, kur patirties kokybė yra svarbesnė nei patirtis. Gal ir ne visi minėti objektai atitinka lėtojo turizmo sąvokos ir sampratos ištakas, tačiau nemunaitiškiai palengva įsitraukia į lėtojo turizmo paslaugų teikėjų būrį. Tikimės, kad ši idėja apjungs Nemunaičio seniūnijoje gyvenančius lėtojo turizmo pasaugų teikėjus ir produktų kūrėjus, kurie bendradarbiaudami kurs pasitenkinimą lėtajam keliautojui ir finansinę gerovę vietinei bendruomenei.

Alytaus rajono vietos veiklos grupės informacija