Diskusijų festivalis „Būtent!“
2017 12 rugsėjo
Lietuvos kaimo parlamento III sesija
2017 19 rugsėjo
Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi nacionalinės NVO tarybos pirmininkas Martinas Žaltauskas ir lektorius Ričardas Diržys, kurie susitiko su Alytaus rajono savivaldybės NVO tarybos ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovais.
Visuotinai pripažįstama, jog vienas iš svarbiausių atviros ir demokratinės visuomenės bruožų – tai nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos, gausa. NVO jos vadinamos akcentuojant, kad yra įkurtos ne valdžios iniciatyva. Jas būtų galima vadinti ir savanoriškomis organizacijomis pabrėžiant, kad jos įsteigtos laisva žmonių valia ir kad žmonės į tokias organizacijas buriasi bei jas remia savanoriškai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog tokiose organizacijose negali dirbti apmokami darbuotojai. Nevyriausybinėmis organizacijomis nėra laikomos:
1) politinės partijos;
2) profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;
3) įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma atitinkamos profesijos
atstovams;
4) pelno siekiančių juridinių asmenų susivienijimai;
5) religinės bendruomenės ir bendrijos
6) bendrijos (daugiabučių namų savininkų, individualių gyvenamųjų namų savininkų, garažų savininkų, sodininkų,
poilsio namų savininkų, kūrybinių dirbtuvių savininkų ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkų
ir pan.) ir kitokios bendro turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijo;
7) šeimynos.
Alytaus rajone gausu NVO tačiau ne visos jos efektyviai veikia.
Pagrindinė diskusijos tema savivaldybių viešųjų paslaugų perdavimas NVO sektoriui. Martino Žaltausko nuomone NVO,turi nustoti prašyti, bet tiesiog pradėti teikti viešąsias paslaugas. Tai turėtų būti perėjimas išsituacijos, kad savivaldybė išlaiko savo institucijas į tai, kad savivaldybė užtikrina kokybiškas paslaugas.
Nacionalinėje pažangos programoje iki 2020 m. planuojama, kad NVO perims bent 15 proc. viešųjų paslaugų ne tik socialinių reikalų, bet ir švietimo, kultūros ir sporto srityse.
Vyko diskusija, kurioje buvo analizuojama kas pozityvaus ar neigiamo gali atsitikti savivaldybei panaikinus savo biudžetines įstaigas, bei perdavus viešąsias paslaugas NVO, ir kam tada atitektų jų materialinės bazės priežiūra ir valdymas.
Kaip ir visada formuojantis naujiems procesams gali atsirasti daug gerų pokyčių –pagerėtų paslaugų kokybė, atsirastų laisvė ekonominei veiklai, aktyviau įsitrauktų bendruomenių nariai, didėtų savivaldybės darbuotojų ir tarybos narių suinteresuotumas,
Kultūra ir menas
Šios viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo metu siūloma reorganizuoti visas esamas biudžetines ar savivaldybės viešąsias įstaigas ir pagal strateginio plano programas konkurso būdu finansuoti NVO siūlomus projektus. Projektų vykdytojams savivaldybės galėtų sudaryti sąlygas viešąsias paslaugas teikti savivaldybės disponuojamuose visuomeninės paskirties objektuose. Daugumoje savivaldybių jau ir šiuo metu veikia kultūros ir meno tarybos, finansuojančios profesionalų ir mėgėjišką meną bei kultūros projektus. Tačiau vis dar išlieka institucinis kultūros centrų, meno būrelių, jaunimo teatrų ir kitų įstaigų išlaikymas. Pavyzdžiui, jei savivaldybėje veikia viena LR kultūros ministerijos išlaikoma biblioteka, tai nėra jokios prasmės savivaldybei dar vieną išlaikyti savo biudžeto lėšomis. Tokios lėšos galėtų būti skiriamos inovatyviems projektams ir naujoms idėjoms finansuoti. Rajoninių savivaldybių teritorijose veikiančių kultūros centrų ar bibliotekų funkcijos galėtų būti perduodamos vietos bendruomenėms ar kitoms savanoriška gyventojų iniciatyva įkurtoms NVO.
Sportas
Šios srities viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo metu siūloma reorganizuoti visas esamas biudžetines ar savivaldybės viešąsias įstaigas ir pagal strateginio plano programas konkurso būdu finansuoti tiek mėgėjiško, tiek ir profesionalaus sporto NVO siūlomus projektus. Projektų vykdytojams savivaldybės galėtų sudaryti sąlygas viešąsias paslaugas teikti savivaldybės disponuojamuose visuomeninės paskirties objektuose. Pavyzdžiui, jei savivaldybėje veikia biudžetinė sporto mokykla ar kitokių šakų sporto klubai, jų vietoje galėtų veikti savanoriškai piliečių iniciatyva susibūrusių sporto mėgėjų grupės. Iš reorganizuotų biudžetinių įstaigų suformuotas sporto veiklos plėtrai skirtas biudžetas turėtų būti efektyviai panaudotas strateginiams savivaldybės tikslams įgyvendinti ir kuo didesnei savivaldybės gyventojų sporto užsiėmimų įvairovei.
Švietimas
Šios srities viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo metu siūloma reorganizuoti visas savivaldybės teritorijoje veikiančias papildomo (neformaliojo) vaikų, jaunimo ar suaugusiųjų švietimo įstaigas ir konkurso būdu finansuoti pačių gyventojų siūlomas iniciatyvas. Projektų vykdytojams savivaldybės galėtų sudaryti sąlygas viešąsias paslaugas teikti savivaldybės disponuojamuose visuomeninės paskirties objektuose. Pavyzdžiui, savivaldybės teritorijoje veikiančių vaikų ir jaunimo papildomo (neformaliojo) ugdymo įstaigų funkcijas gali atlikti tų pačių tikslinių grupių – jaunimo įkurtos NVO. Suaugusiųjų švietimo centrų funkcijas gali atlikti tokia veikla užsiimančios NVO ar profesinės / aukštosios mokyklos. Vertinant ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) veiklą ir valdymą savivaldybėse, galima teigti, kad šios įstaigos galėtų būti kuriamos pačių gyventojų (ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų) iniciatyva, savivaldybėms skiriant dalinį finansavimą joms išlaikyti – ikimokyklinio ugdymo krepšelius. Tokių institucijų veiklai savivaldybės galėtų sudaryti sąlygas viešąsias paslaugas teikti savivaldybės disponuojamuose visuomeninės paskirties objektuose – dabar veikiančių darželių patalpose ar kitose vykdytojų pasirinktose vietose. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo organizacijas galėtų kurti ir valdyti patys vaikų (tiesioginių paslaugos gavėjų) tėvai (netiesioginiai naudos gavėjai), sukurdami asociaciją ir rūpindamiesi tiek tinkamu jos valdymu (tarybos narių išrinkimu, direktoriaus paskyrimu), tiek finansavimo paieška ir valdymu bei tinkama organizacijos atskaitomybe jos nariams. Teoriškai, kaip ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, dalis bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų galėtų būti reorganizuotos į asociacijas arba laisva piliečių valia kuriamos vadovaujantis LR asociacijų įstatymo pagrindu, jų valdymą perduodant tėvų ir vyresnių vaikų, taip pat savivaldybės atstovų ir kitų asmenų, kurie įtraukiami į mokslo organizacijos valdymą, iniciatyvai. Mokyklų finansavimas užtikrinamas galiojančiu moksleivio krepšelio principu bei pačių tėvų ir potencialių mecenatų (verslo įmonių, filantropų, fondų) finansiniu ar natūriniu indėliu. Visais švietimo sistemos įstaigų reorganizavimo atvejais turėtų būti sudaromos tinkamos sąlygos įtraukti paslaugos gavėjus į sprendimų priėmimo procesus, prisiimti asmeninę atsakomybę dėl tokių paslaugų teikimo kokybės, skaidriai ir viešai naudoti finansinius srautus.
Sveikata ir socialinė globa
Šios srities viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo metu vykdydamos sveikatos prevencijos ir socialinio užimtumo veiklas savivaldybės galėtų sukurti tarpinstitucinę programą tokių projektų veikloms finansuoti. Tai sudarytų tinkamas sąlygas įvairių ligų pacientus vienijančių organizacijų, neįgaliųjų, socialiai pažeidžiamų grupių užimtumo, (re)integracijos į visuomenę ar darbo rinką projektų gausai savivaldybės teritorijoje. Pavyzdžiui, savivaldybių teikiamos socialinės rūpybos ir globos paslaugos (socialinių darbuotojų iš socialinės paramos centrų) galėtų būti perduotos socialinėje srityje veikiančioms organizacijoms ar pačių pagyvenusio amžiaus / su socialinės rizikos grupėmis dirbančių organizacijų iniciatyvai. Esminis šios paslaugos rezultatas būtų ne tik mažesnė kaina, bet ir betarpiškas paslaugų teikėjų ryšys su socialinės paslaugos gavėju, t. y. ne tik privalomos paslaugos suteikimas, bet ir abipusis bendravimas, išklausymas, moralinė bei dvasinė pagalba. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog Europos Sąjungos parama neturėtų būti skiriama išskirtinai tik biudžetinėms ar savivaldybių įsteigtoms viešosioms įstaigoms. Tam būtina sudaryti konkursines sąlygas visiems suinteresuotiems veikėjams dalyvauti lygioje konkurencinėje kovoje dėl projektų atrankos ir paslaugų teikimo.
Kitos sritys
Priklausomai nuo savivaldybės kartu su bendruomenės nariais atliktos situacijos analizės rezultatų bei įvairių naujų ir visuomenei naudingų iniciatyvų, savivaldybės turėtų nuolat peržiūrėti teikiamų viešųjų paslaugų spektrą ir, įvertinusios naujų iniciatyvų poreikius ir jų naudą bendruomenei, įtraukti jas į strateginį planavimą bei konkurso būdu finansuoti jų vykdytojų projektus.
Alytaus rajono vietos veiklos grupės informacija parengta pagal Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro leidinį „Nevyriausybinių organizacijų bendradrabiavimas. Metodika. Dalyvavimas viešąjame valdyme, sprendimų priėmimas ir viešųjų paslaugų teikimas“
