LR kultūros ministerijoje tartasi dėl mažųjų kultūros sostinių finansavimo ateityje

Nuo 2015 m.  mecenato Ramūno Karbauskio iniciatyva organizuotas mažųjų kultūros sostinių projektas. Šio projekto  pagrindinis tikslas išjudinti kaimo vietovių kultūrinį sąstingį ir  atskleisti gražiausius ir geriausius  vietos kultūros aspektus.  2017 m. Alytaus apskrityje  mažąja kultūros sostine paskelbta Punia, tad  Alytaus rajono vietos veiklos grupei  yra svarbu galimi tokio pobūdžio projektų finansavimo klausimai.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos nariai  kiekvienoje apskrityje išrenka po vieną vietovę, kuri skelbiama mažąja kultūros sostine.  Kasmet jų būna po 10. Šis projektas remiamas tik asmeninėmis  Ramūno Karbauskio lėšomis  bei kaimiškųjų  savivaldybių,  vietos bendruomenių ar kitų privačių rėmėjų iniciatyvomis, todėl  2017 m. birželio 27 d. LR  kultūros ministerijoje   tartasi dėl mažųjų kultūros sostinių finansavimo  ateityje. 

Ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė pristatė apklausą – žmonių,  dalyvavimą mažųjų kultūros sostinių projektuose, renginiuose patirtis, atsiliepimus. Nuomonės išties labai geros, tačiau susiduriama su rimta problema – finansavimo stygiumi, tad neatsitiktinai  lūkesčiai dėl  mažųjų kultūros sostinių  finansavimo siejami su LR kultūros ministerija.

LR kultūros ministerijos viceministrė  Gintautė Žemaitytė  mano, kad reikėtų mažinti   mažųjų kultūros sostinių skaičių iki penkių ir kad jos  galėtų būti atrenkamos  etninių regionų pagrindu ir kad konkursiniu keliu galimas tokių projektų finansavimas, tačiau tam reikalinga parengti dokumentus ir peržiūrėti kultūros paramos fondą.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Jolantos Marijos Malinauskaitės nuomone sumažinus kultūros sostinių skaičių tai pakeistų pirminę šio projekto organizavimo idėją – paskatinti kultūrinį sąjūdį kaime. Alytaus rajono vietos veiklos grupės pirmininkės Vidos Vrubliauskienės nuomone mažųjų kultūros sostinių finansavimas neturėtų būti tik LR kultūros ministerijos rūpestis.   Paprastai atrenkamos vietovės, kurios yra patrauklios turizmui, o tai galėtų būti aktualu Ūkio ministerijai bei Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos. Lietuvos vietos bendruomenių sąjungos pirmininkės Redos Kneizevičienės manymu šiam projektui išteklius galėtų nusimatyti ir Vidaus reikalų ministerija. Apie tai reikia diskutuoti ir tartis. Pavyzdžiui LR žemės ūkio ministerija jau prisideda prie mažųjų kultūros sostinių projektų įgyvendinimo nacionalinės kaimo bendruomenių programos metu paskyrusi daugiau balų projektams, kurie  buvo pateikti iš mažųjų kultūros sostinių  vietovių.   

Pasitarime dalyvavęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis mano, kad vietos bendruomenės dėl mažųjų kultūros sostinių paskelbimo organizavimo privalėtų pasitarti su savivaldybėmis, nes savivaldybės dažniausiai prisideda prie šio projekto finansavimo ir todėl turėtų turėti laiko biudžete nusimatyti šiam tikslui skirtų lėšų.

Diskutuota, kad ateityje  LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros tarybos atstovai galėtų peržiūrėti  kultūros finansavimo  programų struktūrą, kad dėmesio būtų skirta ir mažosioms kultūros sostinėms, tačiau reikia nusistatyti mažųjų kultūros sostinių atrankos ir vertinimo kriterijus bei lygiateisį įvairių Lietuvos kaimo vietovių dalyvavimą konkurse.  

Pasitarimo dalyviai sutarė  iki 2017 m. liepos 6 d. pateikti pasiūlymus  dėl galimo mažųjų kultūros sostinių finansavimo atrankos principų, vertinimo kriterijų ir kitų panašių pasiūlymų.

Alytaus rajono vietos veiklos grupės informacija